Payday Loans
 

Skaityk lengvai!

  • Padidinti šrifto dydį
  • Numatytasis šrifto dydis
  • Sumažinti šrifto dydį
Pradžia -> JT Neįgaliųjų teisių konvencija
JT NT Konvencija

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija - tai Susitarimas.

Valstybės, kurios sudaro Jungtinių Tautų Organizaciją

susitarė dėl neįgalių žmonių teisių.


Šį Susitarimą valstybės priėmė

2006 metais gruodžio 13 dieną Jungtinių Tautų Organizacijoje.

 

Jungtinių Tautų Organizaciją sudaro 192 pasaulio valstybės.

Lietuvos valstybė įstojo į šią organizaciją 1991 metais.

 

Konvenciją gali pasirašyti visos pasaulio valstybės.

Pasirašymas reiškia, kad valsstybė įsipareigoja laikytis šio Susitarimo.

Lietuvos valstybė 2007 m. kovo 30 d. pasirašė šį Susitarimą.

 

Kad Susitarimas pradėtų galioti valstybėje,

vien jos pasirašymo nepakanka.

Valstybė taip pat turi ratifikuoti šį Susitarimą.

Ratifikavimas reiškia patvirtinimą, kad tos valstybės gyventojai

gyvens pagal Susitarimo taisykles.

Lietuvos valstybė šį Susitarimą ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d.

 

Žemiau Jūs galite susipažinti su

šio Susitarimo tekstu



Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija

El. paštas Spausdinti PDF

 

 

  

titulnis

book

 lll

Šį dokumentą skaitote lengvai skaitoma kalba.

Jis trumpai aprašo tarptautinį susitarimą

dėl žmonių su negalia teisių.

 

Teisme šiuo dokumentu remtis negalima.

Teisme reikia naudoti pagrindinį Susitarimą.

Jį galite skaityti organizacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“

interneto tinklalapyje

www.lnf.lt (spauskite čia)

 

Tikslus šio Susitarimo pavadinimas yra

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.

 

 

Agreement_

 

1. Kodėl reikalingas šis Susitarimas? 

  

Šis Susitarimas paaiškina,

ką valstybės turi daryti,

kad neįgalieji turėtų tokias pat teises kaip kiti žmonės.

Kompiuteris

diskriminacija_1

gestu kalba

 

2. Ką reiškia kai kurie žodžiai?

 

Komunikacija yra bendravimas, kuriam naudojamos įvairios priemonės.

Jos padeda neįgaliesiems kalbėti ir suprasti informaciją.

Tokios priemonės yra kompiuteriai, lengvai skaitoma kalba, Brailio raštas.

  

Diskriminacija yra, kai:

-         neįgalusis negali gauti jam reikalingų prekių ar paslaugų;  

-         kiti žmonės su juo elgiasi neteisingai.

 

Kalba yra bet koks būdas, kuris leidžia žmonėms kalbėti vieni su kitais. 

Vienas iš būdų kalbėtis yra ženklų kalba.

 

choices

no_discrimination

dalyvavimas

vyrai ir moterys lygus

pandusas_

neigalus vaikai

 

 

 

 

3. Svarbiausios Susitarimo mintys

 

  • Žmonės gali laisvai pasirinkti.

 

 

  • Niekas neturi patirti diskriminacijos.

 

 

  • Neįgalieji turi tokias pat teises dalyvauti

visuomenės gyvenime kaip ir bet kuris kitas žmogus.

Visi turi būti lygūs,

turėti vienodas galimybes.

 

  • Vyrai ir moterys yra lygūs.

  

 

  • Visi turi turėti vienodą prieinamumą.

  

  • Neįgaliuosius reikia gerbti už tai, kas jie yra.

 

  • Augančius neįgalius vaikus reikia gerbti tokius, kokie jie yra.

pasaulis4.1

taisykles

book

  

4.8 dizainas visiems

4.9 technologijos

4.10 mokymai

 

4.12 itrauktis i teisekura

 

4. Ką turi daryti valstybės? 

 

Valstybės turi užtikrinti,

kad neįgalieji turėtų tokias pat teises,

kaip ir kiti žmonės,

tai reiškia, būtų su jais lygūs. 

 

Valstybės sutinka:

  • Priimti taisykles ir įstatymus,

kurie gintų neįgaliųjų teises.

Taip pat pakeisti tuos įstatymus, kurie to nedaro.  

  • Užtikrinti, kad gins neįgaliųjų teises visose srityse.  
  • Nedaryti dalykų,
kurie prieštarauja šiam Susitarimui  

  • Užtikrinti,

kad valdžios institucijos darys taip,

kaip numato šis Susitarimas. 

  • Padaryti viską, kad nebeliktų diskriminacijos dėl negalios.  
  • Užtikrinti, kad visi galėtų naudotis įvairiais daiktais. 
  • Naudoti naujausias technologijas,

kurios padeda neįgaliesiems. 

  • Apie neįgaliesiems svarbius dalykus rašyti aiškiai ir paprastai,

kad jie suprastų.

  • Mokyti žmones apie šį Susitarimą.

 

Valstybės pažada daryti viską, kad

neįgalieji galėtų naudotis tais pačiais dalykais

kaip ir kiti žmonės.

Tai reiškia, kad jie turi įeiti/įvažiuoti į pastatus,

gauti vienodą išsilavinimą ir medicinos pagalbą

kaip ir kiti žmonės.

 

Valstybės su neįgaliaisiais

turi aptarti naujus įstatymus ir programas

 

5.1 lygybe

 

5. Lygybė


 

Valstybės pripažįsta,

kad visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą.

Neįgalusis, kaip ir kiekvienas kitas žmogus,

turi teisę, kad įstatymas jį gintų.

6.1 moteris isskirta

6.2 moteris bendrauja

 

6. Neįgalios moterys yra lygios su kitais 

 

Valstybės pripažįsta, kad

neįgalios moterys ir mergaitės patiria diskriminaciją. 

  

Valstybės turi daryti viską,

kad  neįgalios moterys ir mergaitės

turėtų tokias pat teises ir laisves,

kokias turi kiti žmonės. 

vaikai

 

7.2 tevai su vaiku

 

7. Neįgalūs vaikai yra lygūs

  

Valstybės sutinka, kad

neįgalūs vaikai yra lygūs su kitais vaikais

ir turi tokias pat teises.

 

Viską reikia daryti taip, kaip vaikams geriausia.

 

Valstybės pripažįsta, kad

neįgalūs vaikai turi teisę sakyti, ką galvoja apie jiems svarbius dalykus.

Vaikams reikia suteikti pagalbą,

kad jie galėtų pasinaudoti šia teise

 

8.1 debeselis

8.2 virejas

8.3 klase

TV

8.5 mokymai

 

8. Informavimas apie negalią

 

  • Keisti žmonių požiūrį į neįgaliuosius.
  • Parodyti, kokius darbus neįgalieji gali daryti.  
  • Mokyti visus vaikus apie neįgaliųjų lygias teises.
  • Remti programas,

kurios aiškina apie neįgaliuosius.

 

Per laikraščius, radiją, televiziją, internetą rodyti

neįgaliuosius taip, kaip numato šis Susitarimas.

9.1 dizainas visiems

9.2 brailis

9.3 ETR

9.4 gestu kalba

9.5 gaires

9.6 posedis

9.7 mokymai

 

9. Prieinamumas

 

Valstybės turi pasirūpinti, kad neįgalieji galėtų naudotis

tokiais pat dalykais kaip ir kiti žmonės.

 

Valstybės turi garantuoti:  

  • Geresnį prieinamumą viešuosiuose pastatuose,

tokiuose kaip ligoninės ir mokyklos.

  • Geresnį  prieinamumą viešajame transporte.
  •  Geresnį informacijos prieinamumą.
  •  Daugiau informacijos lengvai skaitoma kalba ir Brailio raštu.
  •  Daugiau paaiškinimų ir

gestų kalbos vertėjų viešosiose įstaigose.

  •  Daugiau priemonių,

kurios padės gerinti interneto ir kitų

naujųjų technologijų prieinamumą.

 

10.1 teise i gyvybe

5.1 lygybe

 

10. Teisė į gyvybę

 

Neįgalieji

kaip ir visi kiti žmonės turi teisę į gyvybę.

Valstybės turi užtikrinti, kad

neįgalieji galėtų pasinaudoti šia teise

11.1 zaibas

 

11. Pavojingos situacijos

 

Valstybės turi užtikrinti, kad

neįgalieji bus saugūs pavojingose situacijose.

Pavyzdžiui, kai pakils labai smarki audra

arba prasidės karas.

12.1 teisejai

 

articles

namas

tvarkyti savo pinigus

 

12.7 pinigai

 

 

12. Lygybė prieš įstatymą

 

Įstatymai yra visiems vienodi.

Neįgalieji

kaip ir visi kiti žmonės turi teisę priimti sprendimus.

Neįgalieji

turi gauti pagalbą,

kuri reikalinga sprendimams priimti.

Reikia priimti taisykles, kurios

paaiškintų, kaip teikti pagalbą, kuri

reikalinga sprendimams priimti.

 

Neįgalieji turi teisę::

  • Turėti arba gauti turto.

Pavyzdžiui, nusipirkti arba paveldėti namą, mašiną ir kitus daiktus.

  • Tvarkyti savo pinigus.
  • Paskolinti pinigų kitiems.
  • Saugoti savo namus arba pinigus,

kad niekas jų neatimtų.

 

13.1 teismas

13.2 advokatas

training_2

 

13. Teisė į teisingumą

 

Neįgalieji turi šias teises: 

  • dalyvauti teisme, kuris vyksta dėl jų veiklos;
  • dalyvauti teisme, kuris vyksta dėl kitų žmonių veiklos;
  • atsivesti į teismą kitų žmonių, kurie

gali ką nors patvirtinti arba paneigti

(tokius žmones vadiname liudytojais).   

  • Valstybės turi padėti neįgaliesiems 
pasinaudoti šiomis teisėmis. 
  • Valstybės turi mokyti teismų, policijos ir kalėjimų darbuotojus.

Tada šie žmonės galės geriau ginti neįgaliųjų teises

teisme, prieš ir po jo.

14.1 laisvi

14.2 kalejimas

Legal2

14.4 informacija

 

 

 

14. Žmogaus laisvė ir saugumas

 

Neįgalieji yra laisvi ir saugūs kaip

bet kuris kitas žmogus.

 

Jei neįgalieji nesilaiko įstatymų,

jie gali prarasti laisvę.

Tai reiškia, jie gali būti uždaryti į kalėjimą.

Tačiau niekas negali uždaryti žmogaus į kalėjimą 

 be rimtos priežasties.

Pavyzdžiui, tik dėl to, kad jis turi negalią.

 

Kai neįgalieji praranda laisvę,

juos gina tarptautiniai įstatymai

(jų laikosi daugelis pasaulio valstybių).

  

Neįgalieji taip pat turi visas teises,

kurias numato šis Susitarimas.

15.1 mustynes

eksperimentai

teisingumas

 

15. Teisė gyventi be kankinimų ir žiauraus elgesio

 

Niekas negali kankinti neįgaliųjų

ar žiauriai su jais elgtis. 

 

Su neįgaliaisiais negalima daryti

jokių medicinos ar mokslo bandymų.

Ši taisyklė negalioja tada, kai

jie patys sutinka dėl tokių bandymų.

 

Valstybės privalo užtikrinti, kad

niekas nekankins neįgaliųjų ir

nedarys bandymų be jų sutikimo.

draugyste

mokymai

15.6 parama

15.7 paguoda

15.8 teismas

 

16. Laisvė gyventi be prievartos ir smurto

 

Valstybės privalo priimti įstatymus ir taisykles,

kurios gintų neįgaliuosius nuo smurto ir prievartos. 

 

Valstybės turi teikti pagalbą ir informaciją,

vykdyti mokymus, kaip atpažinti smurtą ir

apie jį pranešti. 

 

Valstybės turi užtikrinti, kad neįgalieji

gaus kokybiškas paslaugas,

kurios leis išvengti smurto.

 

Valstybės turi užtikrinti, kad neįgalieji,

kurie patyrė smurtą,

gaus pagalbą ir paramą.

  

Valstybės turi surasti žmones, kurie

panaudojo smurtą ir prievartą prieš neįgaliuosius.

Jos taip pat turi garantuoti, kad

teismas svarstys tokių žmonių elgesį. 

 

Valstybės turi skirti ypač daug dėmesio

moterų ir vaikų apsaugojimui nuo smurto.

5.1 lygybe

 

17. Neįgaliųjų mintys ir kūnas

  

Neįgaliųjų mintys ir kūnas priklauso tik jiems patiems.

Visi privalo gerbti neįgaliųjų mintis ir kūną.

18.1 gyvenamoji vieta

18.2 pasas

18.3 atvykimo vartai

18.4 seima

 

 

18. Judėjimo laisvė

 

Neįgalieji turi šias teises:

 

  • Nuspręsti, kur jie nori gyventi.
  • Persikelti iš vienos vietos į kitą. 
  • Pasirinkti valstybę, kuriai nori priklausyti, 

tai reiškia, kad jie gali patys nuspręsti, kokios valstybės piliečiu būti.

Niekas negali atimti pilietybės tik dėl to, kad žmogus turi negalia.

  • Turėti dokumentus, kurie parodo

kurios šalies pilietis jis yra.

Pavyzdžiui, pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Kaip ir visi kiti žmonės.

  • Išvykti iš bet kurios valstybės, net iš tos, kurioje gimė ir užaugo.
  • Neįgalūs vaikai iš karto, kai gimsta turi šias teises:

-      turėti vardą;

-      būti piliečiu;

-      žinoti, kas yra jų tėvai (kai įmanoma);

-      gauti tėvų priežiūrą (kai įmanoma).

nuspresti

 

19.2 pasirinkimas

18.1 gyvenamoji vieta

butas

19.5 pokalbis

 

19. Nepriklausomas gyvenimas ir buvimas bendruomenės dalimi

 

Valstybės turi pasirūpinti, kad neįgalieji galėtų pasirinkti:

 kaip gyventi;

 kokiai bendruomenei priklausyti.

  

Bendruomenė – tai grupė žmonių, kurie

gyvena toje pačioje vietoje (pavyzdžiui, viename dideliame name).

 

Neįgalieji gali patys rinktis:

 

  • Gyventi ten kur jie patys nori, kaip ir visi žmonės 

  

  • Su kuo jie nori gyventi, kaip ir visi žmonės

  

  • Negyventi ten, kur nenori.

Pavyzdžiui, jei nepatinka gyventi bendrabutyje,

jie gali išsinuomoti butą

 

Namuose ar kitoje gyvenamoje vietoje naudotis įvairiomis paslaugomis.

Pavyzdžiui, asmeninio asistento pagalba

  

Taip pat gali naudotis

visai bendruomenei skirtomis paslaugomis.

Šios paslaugos turi būti geros.

Jos turi būti tokios, kokių reikia neįgaliesiems. 

20.1 autobusas

20.2 ratukininkai

15.7 paguoda

12.5 pinigai

8.5 mokymai

20.6 posedis

 

20. Judėjimas iš vienos vietos į kitą

 

Valstybės turi pasirūpinti, kad

neįgalieji galėtų kuo daugiau judėti savarankiškai.

 

Valstybės turi:

 

  • Sudaryti sąlygas, kad 
žmonės galėtų keliauti iš vienos vietos į kitą.  
  • Padėti žmonėms įsigyti priemones ir pagalbą, kurios
reikia jei jie nori judėti.  
  •  Pasirūpinti, kad daiktai ir paslaugos, kurių 
pagalba neįgaliajam lengviau judėti nekainuos per daug.  
  • mokyti neįgaliuosius ir žmones, kurie 
jais rūpinasi, kaip galima judėti lengviau. 
  • Skatinti įmones, kurios gamina įvairius judėjimui skirtus prietaisus,

gaminti juos kuo įvairesnius.

skirtingiems neįgaliesiems reikia vis kitokių prietaisų.

21.1 pokalbis


skaito Brailiu

14.6 susitikimas

8.4 media

vyras skaito laikraštį

9.4 gestu kalba

 

 

21. Laisvė sakyti ką galvoji ir gauti informaciją

 

Valstybės privalo užtikrinti, kad neįgalieji galės:

-      laisvai sakyti, ką galvoja;

-      gauti informaciją.

 

tai reiškia, kad valstybės turės: 

  • Teikti neįgaliesiems pritaikytą informaciją.
Pavyzdžiui, rašyti ją lengvai skaitoma kalba.

 

  • Teikti informaciją gestų kalba, Brailio raštu ir kitais būdais,

kuriuos neįgalieji supranta.

 

  • Raginti įmones rašyti ir aiškinti apie savo paslaugas taip, 
kad neįgalieji suprastų.

 

  • Raginti laikraščius, radiją, televiziją ir interneto puslapius rašyti ir kalbėti taip, kad neįgalieji juos suprastų.

 

  • Skatinti gestų kalbos naudojimą. 

22.1 privatumas

22.2 uzraktas

 

22. Informacijos slaptumas

 

Neįgalieji turi teisę į savo gyvenimą

ir niekas negali į jį kištis.

 

Valstybės privalo rūpintis, kad

niekas nesužinos informacijos apie neįgaliojo

asmeninį gyvenimą.

Pavyzdžiui, kokia yra jo sveikata.


23.1 poros

23.2 pora lovoje


23.4 konsultacija

mama su vaiku

 

nėščia moteris

vaikas ir tėvai

šeima

 

 

23. Pagarba namams ir šeimai

 

Valstybės privalo rūpintis, kad

neįgalieji galėtų susituokti, turėti šeimą, būti tėvais,

jei jie to norės.

 

Kad ši teisė galiotų, valstybės turi: :

 

  • Rūpintis, kad neįgalieji galėtų susituokti ir sukurti šeimą.
To turi norėti abu žmonės, ir vyras, ir moteris.

 

  • Rūpintis, kad neįgalieji galėtų patys nuspręsti, 
kiek ir kada vaikų turėti

 

  • Padėti neįgaliesiems susilaukti vaikų, jei jie to norės.
Padėti neįgaliesiems gauti žinių, kaip planuoti šeimą.

 

  • Vaikai su negalia turi teisę gyventi savo šeimoje. 

Šalys turi remti vaikus su negalia ir šeimas,

kuriose jie auga.

 

  • Pačios svarbiausios yra vaikų teisės.
 
  • Neįgalieji turi teisę patys spręsti, kiek vaikų ji nori turėti.

Jie gali patys spręsti, kada nori turėti vaikų. 

 Draudžiama sterilizuoti neįgaliuosius.

Tai reiškia padaryti taip, kad

neįgalieji negalėtų susilaukti vaikų. 

 

  • valstybės turi rūpintis, kad 
vaikų niekas neatims iš tėvų, jei jie to patys nenori.

Ši taisyklė negalioja tada, kai

teismas ar kitos organizacijos nusprendžia, kad

vaikui yra geriau gyventi atskirai.

Draudžiama atimti vaikus iš tėvų vien todėl, kad

vaikų tėvai turi negalią

 

24.1 mokiniai

mokykla

24.3 eksperimentas

at_school_2


24.6 liuks

teacher_help_


reading_braille_

9.4 gestu kalba

teacher_24.7 su mokytoja


 

24. Mokymas

 

Neįgalieji turi teisę mokytis.

 

Valstybės turi rūpintis, kad neįgalieji galėtų eiti į mokyklas,

kartu su visais,

ir galėtų mokytis visą gyvenimą, nes: 

 

  • Neįgalieji gali gerinti savo gebėjimus ir įgūdžius.
Taip jie suras savo vietą pasaulyje. 

 

  • Draudžiama neįgaliesiems neleisti mokytis vien dėl to, 
jog jie turi negalią.

 

  • Neįgalieji gali lankyti geras mokyklas šalia savo namų. 
Jie už tai neturi mokėti, kaip ir visi kiti žmonės.

 

  • Mokyklos turi tikti neįgaliųjų poreikiams.

 

  • Neįgalieji turi gauti jiems reikalingą paramą, kad 
galėtų mokytis.

 

  • Žmonės gali mokytis Brailio rašto ir 
kitokių komunikacijos būdų jei jiems to reikia.

 

  • Valstybės turi rūpintis, kad žmonės galėtų mokytis gestų kalbos. Valstybės turi pripažinti, kad tai yra kurčiųjų kalba.

 

  • Kurčias ar kurčias vaikas turi teisę mokytis ir tam gauti pagalbą, kokios jam reikia.

 

  • Valstybės turi rūpintis, kad mokytojai mokėtų mokyti neįgaliuosius. 

 

  • Valstybės turi padėti neįgaliesiems, jei jie nori mokytis toliau, 
po to, kai jau baigia mokyklas. 

 

 

 

25.2 konsultacija

25.3 ligonine

24.4 ne

 

25. Sveikata

 

Neįgalieji turi teisę į gerą savo sveikatos priežiūrą. 

Jie taip pat turi teisę gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas.

Tarp jų ir tas, kurios padeda geriau planuoti šeimą. Pavyzdžiui, kada ir kiek vaikų turėti.

 

Valstybės turi užtikrinti, kad:

 

  • Neįgalieji gaus tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas
 kaip bet kuris kitas žmogus.  
  • Neįgalieji gaus sveikatos priežiūros paslaugas, 
kurios reikalingos dėl jų negalios. 
  • Neįgalieji gaus sveikatos priežiūros paslaugas 
netoli nuo tos vietos, kur jie gyvena. 
  • Sveikatos priežiūros paslaugos neįgaliesiems bus 
tokios pat geros kaip bet kuriam kitam žmogui. 
  • Neįgalieji nepatirs diskriminacijos, kai norės gauti 
sveikatos ir gyvybės draudimą. 
  • Niekas negali neteikti pagalbos ir paslaugų 
vien dėl to, kad žmogus turi negalią.

26.1 su soc darbuotoja

26.2 pokalbis

25.3 ligonine

4.10 mokymai

26.5 ziuri i kompiuteri

 

 

26. Gebėjimų atgavimas (reabilitacija)

 

Valstybės turi užtikrinti, kad neįgalieji

galės gyventi savarankiškai (kiek tai įmanoma).

 

Kad neįgalieji galėtų taip gyventi,

valstybės jiems teikia paramą.

Ji skirta gerinti sveikatą, mokytis, susirasti darbą.

 

Kad neįgalieji gautų jiems reikalingas paslaugas,

valstybės turi kuo anksčiau sužinoti:

  • ko neįgalieji nori;
  • ką jie moka ir gali daryti geriausiai.


Neįgalieji paslaugas turi gauti

netoli nuo tos vietos, kur jie gyvena.

 

Žmonės, kurie teikia paslaugas, turi dalyvauti mokymuose.

Mokymai jiems padeda gerai atlikti darbą.

 

Valstybės skatina žinoti ir naudoti

įvairias priemones ir įrangą,

kuri padeda neįgaliesiems atgauti gebėjimus.

8.2 virejas

istatymas

12.3 taisykles27.5_pinigai

 

training_

27.9 darbo skelbimai

27.10 prie kompiuterio


27.11 diskusija

27.12 sandelis

27.13 ukis

27.14 kabinetas

27.15 valytojas

 

 

27. Darbas

 

Neįgalieji turi teisę į darbą

kaip bet kuris kitas žmogus.

 

Valstybės skatina neįgaliuosius dirbti.


Valstybės turi: 

  • Rūpintis, kad neįgalieji turės tokias pat teises 

ir darbo sąlygas kaip ir kiti darbuotojai.

 O taip pat už vienodą darbą gaus tiek pat pinigų.
 

  • Priimti įstatymus, kurie draudžia diskriminaciją darbe.

 

  • Užtikrinti, kad neįgalieji turi teisę jungtis į 

profesines sąjungas kaip bet kuris kitas žmogus.

Profesinė sąjunga – tai tokia žmonių grupė, kurie dirba vienodą ar panašų darbą.

Ji gina šių žmonių teises, kovoja dėl geresnių darbo sąlygų.

 

  • Užtikrinti, kad neįgalieji galės dalyvauti 
darbo programose ir mokymuose. 

Darbo programose neįgalieji mokosi ieškoti darbo,

bendrauti su jį įdarbinusiu žmogumi ir

kitais darbuotojais. 

 
  • Padėti neįgaliesiems susirasti darbą ir jį dirbti, 

taip pat ieškoti geresnio darbo.

  

  • Padėti neįgaliesiems pradėti savo verslą. 

  • Leisti neįgaliesiems dirbti valstybinėse įstaigose.

Pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, bibliotekose ir kitose. 

Valstybės įstaigos – tai tokios organizacijos,

kurias priklauso valstybei.

 

  • Padėti įmonėms priimti į darbą  neįgaliuosius. 

 

  • Rūpintis, kad neįgalieji dirbtų jiems pritaikytose darbo vietose.

 

  • Rūpintis, kad neįgalieji galėtų išbandyti įvairių darbų

 

  • Padėti neįgaliesiems grįžti į darbą po gydymo ar kitokios pertraukos.

 

  • Užtikrinti, kad neįgalieji už darbą gaus užmokestį.

Dažniausiai užmokestis yra pinigai.

Niekas negali versti neįgaliųjų dirbti nemokamai.

28 kiemas

28.2 pandusas

14.6 susitikimas

28.4 vargsas

28.5 namas

28.6 pensija

 

28. Gyvenimo kokybė

 

Neįgalieji ir jų šeimos

turi teisę į kokybišką gyvenimą.

Tai reiškia, jie gali turėti namus,

pakankamai maisto, švaraus vandens, drabužių.

 

Neįgalieji gali pagerinti savo gyvenimą

kaip bet kuris kitas žmogus. 

 

Valstybės turi rūpintis, kad:  

  • Neįgalieji už tiek pinigų, kiek jie gali mokėti, 

gautų paslaugas ir įrangą,

kuri reikalinga dėl negalios.

  • Neįgalieji (ypač, mergaitės, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės) 

gautų paramą, 

kuri padės pagerinti jų gyvenimo kokybę. 

  • Neįgalieji, kurie turi mažai pinigų,

gaus paramą (pinigų) iš valstybės.

Už šiuos pinigus jie galės nusipirkti

prekių ir paslaugų, kurios reikalingos dėl negalios. 

  • Neįgalieji galės dalyvauti valstybės būsto programose. 

Pagal šias programas valstybė duoda

kur gyventi (butą ar namą) žmonėms,

kurie turi mažai pinigų.

  • Neįgalieji galės gauti pensiją 

kaip bet kuris kitas žmogus.

 Pensija – tai pinigai, kuriuos valstybė

duoda žmogui, kuris yra senas ir nebegali dirbti.

29.1 ratukininkas

29.2 urna

29.3 balsavimas

29.4 pasitarimas

29.5 pasitarimas

 

29. Dalyvavimas politikoje

 

Neįgalieji turi teisę dalyvauti

politiniame gyvenime kaip bet kuris kitas žmogus. 

Neįgalieji turi teisę balsuoti.

Valstybės turi rūpintis, kad:

  • Neįgalieji lengvai galės balsuoti 
ir supras kaip reikia balsuoti.
  • Neįgalieji balsuos slaptai.
  • Neįgaliesiems balsuoti gali padėti kitas žmogus.
  • Neįgalieji galės dalyvauti nevyriausybinėse organizacijose ir politinėse partijose.

Nevyriausybinės organizacijos – tai tokios organizacijos,

kurios rūpinasi žmonėmis,

nesiekia uždirbti pinigų ir

valdyti valstybės.

Politinės partijos – žmonių, kurie panašiai galvoja ir

siekia tų pačių tikslų, grupės.

Žmonės, kurie priklauso partijai, nori

laimėti rinkimus ir

dalyvauti valdyti valstybę. 

  • Neįgalieji galės burtis į neįgaliųjų organizacijas.

Neįgaliųjų organizacijos – tai tokios organizacijos,

kurios rūpinasi neįgaliaisiais ir jų šeimomis. 

  • Neįgalieji turi teisę dalyvauti rinkimuose, 

kurie vyksta visame pasaulyje, Lietuvos ar kitoje valstybėje,

atskirose valstybės vietovėse ir miestuose.

30.1 sportinnkaes

laisva prieiga3.6

theatre_

30.4 muziejus

painter_

istatymas

 

5.1 lygybe

30.9 begikai

30.10 ratukininkai sportininkai

30.11 stadionas

30.12 dviraciai

 

30. Sportas ir laisvalaikis

 

Neįgalieji turi teisę į sportą ir laisvalaikį

kaip bet kuris kitas žmogus.

 

Valstybės rūpinasi, kad:

 

  • Neįgalieji gautų prieinamų 

knygų, žurnalų, laikraščių ir kitų leidinių.

Jie gali būti įgarsinti, parašyti Brailio raštu ar

lengvai skaitoma kalba.

 

  • Neįgalieji be kliūčių galės žiūrėti televizijos laidas, 
filmus ir spektaklius.

 

  • Neįgaliesiems galės be kliūčių lankytis
muziejuose, bibliotekose, teatruose ir kitose kultūros vietose.

 

  • Neįgalieji gali būti menininkais, t.y., dainuoti, šokti, piešti ir t.t.

 

  • Valstybės turi užtikrinti, kad įstatymai leis 

neįgaliesiems naudotis knygomis ir filmais be

papildomų kliūčių. 

 Įstatymai – tai dokumentai, kurie sako,

ką, kada ir kaip galima arba negalima daryti.

  

  • Valstybės gerbia gestų kalbą, kurčiųjų ir kitas kultūras.

 

  • Disabled people are supported to take part

in ordinary sports.

 

  • Valstybės skatina neįgaliuosiuos sportuoti 

kartu su sveikaisiais.

 Pavyzdžiui, kartu treniruotis,

dalyvauti bendrose varžybose.

 

  • Neįgalieji gali užsiimti jiems skirtomis sporto šakomis.

Pavyzdžiui, žaisti krepšinį neįgaliojo vežimėlyje ir kt. 

 

  • Valstybės turi užtikrinti neįgaliesiems
prieinamas sporto ir laisvalaikio vietas.

 

  • Neįgalūs vaikai turi teisę sportuoti ir 
turėti laisvalaikį kaip bet kuris kitas vaikas.

14.6 susitikimas

22.2 uzraktas

 

31. Informacija

 

Valstybės turi rinkti informaciją, kuri

padės geriau įgyvendinti šį Susitarimą.

Kai valstybės renka informaciją,

jos negali pažeisti neįgaliųjų asmeninio gyvenimo ir

skelbti informacijos apie jį.

 

Valstybės turi užtikrinti, kad neįgalieji

galės susipažinti su surinkta informacija

kaip bet kuris kitas žmogus.

working_together_2_

32.2 paskaita

32.3 interviu

 

32. Valstybės dirba kartu

 

Valstybės dirba kartu, kad kuo geriau įgyvendintų šį Susitarimą.

 

Valstybės turi:

 

  • Užtikrinti, kad bendrame jų darbe 
galės dalyvauti neįgalieji.
  • Dalintis informacija ir patirtimi, 
mokytis viena iš kitos.
  • Kartu atlikti tyrimus ir dalintis jų rezultatais.

Tyrimai – tai būdas išsiaiškinti,

ką kokiu nors klausimu žino ar galvoja žmonės.

work_meeting_

33.2 moteris

29.4 pasitarimas

 

33. Kaip įgyvendinti Susitarimą?

 

Valstybės turi:

 

  • Paskirti vieną ar kelias Vyriausybės įstaigas, 
kurios rūpinsis Susitarimo įgyvendinimu.

 

  • Numatyti arba sukurti priemones, kurios leis įvertinti, 
ar valstybė gerai įgyvendina Susitarimą

 

  • Įtraukti neįgaliiuosius, kad jie galėtų dalyvauti 
Susitarimo įgyvendinime.
34.1 komitetas

 

34. Neįgaliųjų teisių komitetas

 

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas –

tai žmonių iš skirtingų valstybių grupė.

Jie rūpinasi, kad valstybės

gerai įgyvendintų šį Susitarimą.

 

Kad būtų trumpiau, toliau

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetą

vadinsime Komitetu.

 

Valstybės, kurios pasirašė  Susitarimą,

gali siūlyti ir rinkti žmones į šį Komitetą.


reports_2_

rapots_

34.1 komitetas

titulnis

 

35. Valstybių ataskaitos

 

Kiekviena valstybė, kuri pasirašė šį Susitarimą,

turi rašyti ataskaitas Komitetui.

 

Ataskaitose valstybė aprašo,

ką ji padarė, kad gerai įgyvendintų Susitarimą.

 

  • Pirmąją ataskaitą valstybė turi parašyti per

dvejus metus nuo tada, kai

Susitarimas pradėjo joje galioti.

 

  • Vėliau kiekviena valstybė turi rašyti

ataskaitas kas ketverius metus.

  • Komitetas gali prašyti, kad valstybė

parašytų papildomas ataskaitas

 

  • Komitetas nusprendžia ir pasako, 
ką ir kaip reikia rašyti ataskaitose.

reports_2_

34.1 komitetas

36.2 kalendorius

36.3 pasaulis

 

36. Kas vyksta kai valstybės parašo ataskaitas?

 

Komitetas perskaito ir išnagrinėja visas ataskaitas.

Tada jis parašo kiekvienai valstybei ir pataria,

ką jai daryti toliau. 

Komitetas taip pat gali prašyti, kad

valstybės atsiųstų daugiau informacijos.


 

  • Kai valstybė vėluoja parašyti ataskaitą, 

Komitetas praneša, kad ji turi pabaigti ataskaitą

per tris mėnesius.
Jei valstybė to nepadarys,

Komitetas pats išsiaiškins,

kaip ji įgyvendina Susitarimą.

 

  • Kiekviena valstybė gali pamatyti visas ataskaitas.

 

  • Kiekviena valstybė turi pasirūpinti, kad

jos gyventojai pamatytų jos ataskaitas ir

Komiteto patarimus. 

 

  • Komitetas gali siųsti valstybių ataskaitas 

įvairioms Jungtinių Tautų organizacijoms,

jei reikia jų pagalbos ar patarimų.

 

34.1 komitetas

24.6 liuks

 

37. Valstybės ir Komitetas dirba kartu

 

Kiekviena valstybė, kuri pasirašė šį Susitarimą,

dirba kartu su Komitetu ir duoda informaciją,

kurios reikia jo nariams.

Komitetas galvoja, kaip

padėti valstybėms geriau įgyvendinti šį Susitarimą.

.

32.1 bendradarbiavimas

14.6 susitikimas

27.11 diskusija

 

38. Kaip Komitetas dirba su kitomis organizacijomis?

 

Labai svarbu, kad visos valstybbės ir

organizacijos dirbtų kartu.

Taip šį susitarimą bus galima geriau įgyvendinti.

 

Komitetas gali:

  • klausti kitų Jungtinių Tautų padalinių nuomonės;
  • siūlyti šiems padaliniams parengti ataskaitas dėl Susitarimo įgyvendinimo srityse, kuriuose jie dirba;
  • tartis su kitomis organizacijomis, kurios gina žmonių teises.
39.1 kalendorius

 

39. Komiteto ataskaita

 

Kas dveji metai Komitetas turi

parašyti ataskaitą Generalinei Asamblėjai ir

Ekonominei ir socialinei tarybai.

Komitetas pagal valstybių ataskaitas gali siūlyti,

ką dar reikia padaryti įgyvendinant šį Susitarimą. 

Generalinė Asamblėja – tai pagrindinė Jungtinių Tautų įstaiga,

kuri kalba už valstybes, kurios jai priklauso.

Ekonominė ir socialinė taryba – tai Jungtinių Tautų skyrius, kuris

rūpinasi ekonominiais ir socialiniais klausimais.

work_meeting_1_

40.2 kalendorius

 

 

40. Valstybių susirinkimai

 

Valstybės, kurios pasirašė šį Susitarimą,

dalyvauja bendruose susirinkimuose.

Juose valstybės kalba apie Susitarimo įgyvendinimą.

 

Pirmasis toks susirinkimas turi įvykti

ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada,

kai Susitarimas pradeda galioti.

 

Vėliau susirinkimai vyksta kas dvejus metus.

Valstybės gali nuspręsti daryti

papildomus susirinkimus.


rapots_

 

41. Atsakomybė

 

Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius atsako

už informaciją ir

ataskaitas apie Susitarimo įgyvendinimą.

Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius – tai

Jungtinių Tautų vadovas.

Jis būna padaręs daug svarbių darbų.

Jį dažniausiai kitos valstybės gerai žino.

signing_

 

42. Susitarimo pasirašymas

 

Šį Susitarimą valstybės ir

kitos didelės organizacijos

(tokios kaip Europos Sąjunga) gali

pasirašyti nuo 2007 metų kovo 30 dienos.

Pasirašyti Susitarimą reikia Jungtinių Tautų biure

Niujorko mieste, Jungtinių Amerikos Valstijų valstybėje.


43.1 susitarimo patvirtinimas

 

43. Patvirtinimas

 

Valstybės, kurios pasirašė šį Susitarimą,

turi patvirtinti savo sprendimą laikytis Susitarimo.

Tokį patvirtinimą vadiname ratifikavimu.

44.1 ES veliava

27.11 diskusija

 

44. Valstybių grupės

 

Kai kurios valstybės jungiasi į organizacijas,

tokias kaip Europos Sąjunga.

 

Tokios organizacijos taip pat

gali prisijungti prie šio Susitarimo.

45.1 kalendorius

 

45. Kada Susitarimas pradeda galioti?

 

Susitarimas pradeda galioti po

30 dienų nuo tada, kai

Susitarimą patvirtina 20 valstybių

46.1 sutarties laikymasis

 

46. Dėl sąlygų laikymosi

 

Valstybės, kurios pasirašė Susitarimą,

privalo laikytis visų pagrindinių jo sąlygų.

47.1 sutarties pakeitimai

 

47. Susitarimo pakeitimai

 

Kiekviena valstybė gali siūlyti pakeisti šį Susitarimą.

Valstybė savo pasiūlymą turi nusiųsti

Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

Jis apie tokį pasiūlymą praneša

kitoms valstybes, kurios turi nuspręsti:

  • ar iš karto pritarti pasiūlymui;
  • ar rengti valstybių susirinkimą pasiūlymui aptarti.  


skundas

 

48. Jei valstybė nusprendė nebesilaikyti Susitarimo

 

Jei valstybė nusprendė nebesilaikyti šio Susitarimo,

ji apie tokį savo sprendimą turi pranešti

Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

 

Valstybė gali nebesilaikyti šio Sutarimo, kai

praeina vieni metai po to, kai

ji apie savo sprendimą pranešė

Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

49.1_ETR

 

49. Prieinamumas

 

Šį susitarima turi galėti perskaityti visi žmonės.

50.1 veliavos

 

50. Susitarimo kalbos

 

Dabar Jūs skaitote Susitarimą lietuvių kalba.

 

Jis taip pat yra parašytas

arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis.

Visomis šiomis kalbomis Susitarimas turi

vienodą teisinę galią.


Paskutinį kartą atnaujinta Sekmadienis, 06 Gegužė 2012 22:03